Šis puslapis jau skaičiuoja šeštus metus. Kažkuriuo metu jis buvo vienas iš nedaugelio informacijos šaltinių internete lietuviškai apie Jokūbo kelią. Šiandien informacijos yra daug daugiau.  Malonu rasti šio blogo ištraukas kituose interneto puslapiuose ar spaudoje.  Atpažįstu savo sakinius net ir oficialiuose leidiniuose. Autorystės niekur nurodyta nemačiau. Norėčiau bent paprašyti svetainės www.jokubokelias.lt autoriaus nekopijuoti mano tinklavietės ar bent įdėti nuorodą į ją. To prašiau autoriaus elektroniniu laišku, bet atsakymo nesulaukiau.

Gal kada sudėsiu nuotraukas. Jų turiu tikrai neblogų, bet visas Camino tiek yra prifotografuotas, kad vis abejoju, ar verta tuo užsiimti. 

Šis blogas tai ne įspūdžiai (nors ir jų čia yra), o labiau praktinis gidas. Ačiū visiems už laiškus, kurių laikas nuo laiko gaunu. Bandau į visus atsakyti.  Šiame puslapyje aš beveik nesilankau, tik laikas nuo laiko pasižiūriu, ar jis gyvas. Todėl, jei norite mane pasiekti, rašykite tiesiai į mikalauskas.valdas eta gmail.com  

Pastebiu, kad daugelis iš jūsų ieško pakeleivių ar tiesiog norėtų pasidalinti įspūdžiais. Man atrodo, kad tai galima padaryti puslapyje www.piligrimai.lt Jei kas pasiūlys kitą gerą forumą, įdėsiu čia nuorodą, kad galėtų susitikti buvę ir potencialūs piligrimai. 

Visiems gero kelio (buen camino) ir malonaus skaitymo!

2011 m. liepos 1 d.

ĮVADINIS ŽODIS 

Sveiki atvykę į interneto puslapį, kuriame papasakosiu apie piligrimų kelią pėsčiomis per Ispaniją į Santiago de Compostelą miestą (isp. Camino de Santiago). Jame rasite istorinės, geografinės informacijos, praktinių patarimų, kada keliauti, kur apsistoti, ką turėti su savimi ir pan. 

Tą kelią aš praėjau 2005 m. rugpjūčio mėnesį. Kai kurie dalykai gali būti pasikeitę, todėl jei sugalvosite keliauti, pačią svarbiausią informaciją pasitikrinkite dar kartą iš kitų šaltinių. Šiame puslapyje pateikiama mano asmeninė patirtis, kuri nebūtinai sutampa su kitų žmonių išgyvenimais, ir nebūtinai ten, kur man pasisekė, pasiseks ir jums, arba atvirkščiai, todėl sprendimus siūlau priimti patiems vadovaujantis savo protu.  

TURINYS

1. KAS YRA CAMINO DE SANTIAGO
2. ŠIO PUSLAPIO TIKSLAS 
3. ISTORINIS KONTEKSTAS
3.1. Jokūbas vienas iš Jėzaus apaštalų
3.2. Jokūbas atvyksta pamokslauti į Ispaniją
3.3. Jokūbo kūną mokiniai atgabena į Galiciją
3.4. Musulmonų invazija į Ispaniją
3.5. Stebuklingas Jokūbo palaikų radimas
3.6. Šv. Jokūbo vaidmuo rekonkistoje
3.7. Santiago de Compostela - viduramžių piligrimystės centras 
4. PILIGRIMYSTĖS RAIDA
4.1. Viduramžiai - piligrimystės pikas
4.2. Piligrimystė kaip nuotykis vėlyvaisiais viduramžiais
4.3. Piligrimystės nuosmukis po rekonkistos
4.4. Šv. Jokūbo palaikų antrasis atradimas XIX a. 
4.5. Camino de Santiago šiais laikais
4.6. Piligrimų skaičiaus didėjimas paskutiniais metais
5. KELIONĖS PRADŽIA IR JOS PLANAVIMAS
5.1. Kodėl žmonės keliauja Camino?
5.1.1. Camino - tikėjimo kelias
5.1.2. Camino - dvasinio patyrimo kelias
5.1.3. Kiti Camino aspektai
5.2. Kiek skirti laiko kelionei?
5.3. Ar užteks fizinių jėgų?
5.4. Kiek reikės pinigų?
5.5. Kada keliauti?
5.6. Ką pasiimti į kelionę?
5.6.1. Privalomas sąrašas
5.6.2. Neprivalomas sąrašas
5.6.3. Ko nereikia
5.7. Pėsčiomis ar dviračiu?
5.8. Kaip patekti į pradžios punktą?
6. CAMINO PRASIDEDA
6.1. Žygio atstumo planavimas
6.2. Piligrimo diena
6.3. Kaip nepaklysti?
6.4. Atvykstam į albergue
6.5. Piligrimo pasas (credencial)
6.6. Albergue
6.7. Sveikatos problemos 
7. PADĖTIS ISPANIJOJE
7.1. Maistas 
7.2. Darbo laikas
7.3. Saugumas
7.4. Kalba
8. SANTIAGO DE COMPOSTELA
8.1. Santiago katedra
8.2. Piligrimystės ritualas
8.3. Mišios Santiago katedroje
8.4. Nakvynė Santiago
8.5. Kelionė į Finisterre
9. NUORODOS

1. KAS YRA CAMINO DE SANTIAGO
Camino de Santiago - tai piligrimų kelias į Santiago de Compostela miestą Ispanijoje, kur didingoje katedroje ilsisi šv. Jokūbo palaikai. Jokūbo kapas yra piligrimystės tikslas, tačiau kai kurie keliautojai dar keliauja apie 100 km iki  Finisterės, kuri iki Amerikos atradimo buvo žemės kraštas, kad pasiimtų iš jūros piligrimystės įrodymą - kriauklę. 

Joks kitas kelias nesuvaidino Europos istorijoje tokios reikšmės krikščioniško Europos identiteto įtvirtinimui. Ant jokio kito kelio jūs nerasite tiek daug istorijos ir kultūros paminklų. Neveltui jis yra įtrauktas į UNESCO kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą.  

Bet koks kelias, kuriuo jūs einate į Santiago de Compostela galėtų būti vadinamas Camino de Santiago, bet istoriškai susiklostė keletas maršrutų, kurie yra vadinami Camino de Santiago.      Žemėlapyje matosi daug kelių, kurie prasideda Prancūzijoje, susilieja vienas į kitą ir kerta Ispanijos sieną dviejuose vietose - St-Jean-Pied de Port (Prancūzija) ir Somport (Ispanija).    



Būtent apie šią atkarpą, dar vadinamą Camino frances, kuri prasideda prie Ispanijos-Prancūzijos sienos esančiame St-Jean-Pied-de-Port miestelyje, vingiuoja apie 800 kilometrų Ispanijos šiaurine dalimi per Navarą, La Rioja, Castilla y Leon ir Galiciją, aš papasakosiu šiame puslapyje. 
 

2. ŠIO PUSLAPIO TIKSLAS                                                                                                                                            
Šį kelią man pačiam teko įveikti pėsčiomis nuo 2005 metų rugpjūčio 10 d. iki rugsėjo 8 dienos. Tai mano žmonos Jolantos dovana mano 30-mečio proga. Tai pati ilgiausiai dovana, kurią iki šiol esu gavęs, -  800 kilometrų pėsčiomis. Turiu sukaupęs kažkokios patirties, kuria mielai su jumis pasidalinsiu. Mano patirtis nėra unikali - esu vienas iš tų dešimčių tūkstančių piligrimų, kurie kasmet keliauja tuo keliu. Įvairiausių pasakojimų apie šį kelią apstu internete, knygų yra išleista šimtais, tačiau vargu ar ką rasite lietuviškai. Nieko keisto. Pas mus apie tą kelią mažai kas žino, piligrimų iš Lietuvos yra vienetai, o visą šį kelią pėsčiomis praėjusių lietuvių yra vos vienas kitas. St-Jean-Pied-de-Port šv. Jokūbo draugijos interneto tinkalalapyje pateikiamais duomenimis, 2005 m. kaip piligrimas tame mieste buvo apsistojęs vienas lietuvis (įtariu, kad tai būsiu aš pats). Tos draugijos 2004 m. statistikoje buvo paminėti du lietuviai. Be abejo, yra piligrimų iš Lietuvos, kurie kelionę į Santiagą pradeda kitur. Kaip ten bebūtų, lietuviai retai keliauja šiuo keliu. 2005 m., kada  atlikau savo kelionę, Santiago pasiekusių piligrimų iš Lietuvos buvo 7. Tačiau vėliau pastebimas labai staigus šuolis aukštyn: 2006 m. piligrimų iš Lietuvos buvo 18, 2007 m. - 30, 2008 m. - 54, 2009 - 83. Šiemet manau galima tikėtis kokių 300! Tiesą sakant, Camino de Santiago - tai ne tik fizinis, bet ir dvasinis kelias, o gal net labiau dvasinis, todėl gal ir nebūtina fiziškai ten būti. Jei jūs susidomėsite šituo dvasios keliu, tai jau bus fizinio kelio, kurį jūs galbūt atliksite kažkada ateityje, pradžia.  

3.ISTORINIS KONTEKSTAS


3.1. Jokūbas vienas iš Jėzaus apaštalų
Zebediejaus sūnus Jokūbas (lot. Jacobus, angl. James, pranc. Jaques, vok. Jakob) ir jo brolis Jonas buvo Galilėjos ežero žvejai, kai vieną dieną prie tinklų juos sutiko Jėzus ir pašaukė juos abu tapti žmonių žvejais.  Naujajame testamente pasakojama, kad Jokūbas buvo ketvirtasis Jėzaus pašauktas mokinys (Mt. 4:21). Jokūbas  tik keletą kartų minimas šv. Rašte. Abu broliai buvo karšto būdo ir jiems prilipo Boanerges, griausmo sūnų pravardė (Morkus 10:37).

3.2. Jokūbas atvyksta pamokslauti į Ispaniją
Legenda teigia, kad prieš nukryžiavimą Jėzus padalijo pasaulį apaštalams, skatindamas juos kaip galima plačiau pasaulyje skleisti  tiesą. Jokūbui atiteko Iberijos pusiasalis. Jis nuleliavo iki Galicijos pamokslaudamas, tačiau, atrodo, kad jam sunkiai sekėsi - jis prie naujo tikėjimo patraukė vos keletą pasekėjų. Po to, jis grįžo atgal į šv. žemę. Grįžtant Caesar Augustus mieste (dabar Saragosa) jį aplankė Mergelė Marija. Panašu, kad tai buvo jos vienintelis stebuklingas apsireiškimas jai dar gyvai esant. Ji paprašė, kad toje vietoje būtų pastatyta bažnyčia jos sūnaus atminimui ir perdavė jam stulpą, prie kurio Jėzus buvo pririštas jį plakant. Jokūbas išpildė šį prašymą ir pastatė La Iglesia de la Virgen del Pilar (iš čia populiarus ispaniškas moters vardas Pilar). 

3.3. Jokūbo kūną mokiniai atgabena į Galiciją
44 m. po Kr. Erodo Agripos įsakymu Jokūbas buvo nužudytas, tapdamas pirmuoju apaštalu kankiniu (Darbai 12:2). Tai vienintelė apaštalo kankinystė, minima Evangelijose. Jokūbo mokiniai pavogė jo kūną iš Jeruzalės, įdėjo jį į laivą, kuris neturėdamas nei burių, nei irklų ir netgi nevaldomas jūrininkų perplaukė Viduržemio jūrą ir  pro Gibraltaro sąsiaurį pasiekė Iberijos krantus. Jokūbo mokiniai ilgai ieškojo vietos palaidoti Jokūbą. Galiausiai jie kreipėsi su prašymu į tos teritorijos, kurioje jie buvo apsistoję, karalienę vardu Lupa. Ši surengė keletą išbandymų mokiniams, tačiau jie stebuklingai juos atlaikė. Galiausiai ji pažadėjo, kad jie galės palaidoti apaštalo kūną jos žemėje, jei mokiniai sugebės pakinkyti du laukinius jaučius. Jaučiai mokiniams pakluso, ir Jokūbo kūnas buvo palaidotas ant kalvos. 

3.4. Musulmonų invazija į Ispaniją

Apie 750 metų Jokūbo palaikai gulėjo žemėje ir niekas nebežinojo tos vietos, kur jie buvo palaidoti. Per tą laiką Iberijos pusiasalis buvo christianizuotas. Romėnus pakeitė vizigotai. 711 m. musulmonai iš šiaurės Afrikos paveržė valdžią iš vizigotų ir užkariavo teritoriją į šiaurę iki pat centrinės Prancūzijos. Ispanijos šiaurės kalnuotos teritorijos, kuriose gyveno krikščioniškos gentys, musulmonams nebuvo įdomios. Tai pasirodė besanti klaidinga strategija, nes ten gyvenusios grupuotės pradėjo ginkluotą pasipriešinimą ir ėmė stumti musulmonus pietų link. Krikščionių Iberijos pusiasalio atkariavimas iš musulmonų valdžios (rekonkista) truko beveik 800 metų.

3.5. Stebuklingas Jokūbo palaikų radimas
Apie 813 metus vienuolis atsiskyrėlis Pelajo (Pelayo) išgirdo muziką ir virš mažos olos miške ant Libredon kalno, esančio apie 17 km nuo Iria Flavia uosto, vyskupo Teodomiro buveinės, pamatė šviesas. Toje vietoje jis ėmė kasti žemę ir rado palaikus ir pergamentą. Pelajo pasikvietė vyskupą į tą vietą ir šis patvirtino, kad kaulai yra apaštalo Jokūbo ir dviejų jo mokinių - Atanasio ir Teodoro. Netrukus į tą vietą pradėjo traukti piligrimai. Nedidukė koplyčia, kurioje buvo laikomi palaikai tapo vyskupystės centru. 

3.6. Šv. Jokūbo vaidmuo rekonkistoje
IX a. didžiąją dalį Iberijos pusiasalio tebevaldė musulmonai. Apie 834 m. Clavijo mūšyje, kuriame susidūrė Leono karaliaus Ramiro I vedama kariuomenė su Abdurrachmano kariuomene, netoli dabartinio Logrono miesto pasirodė Jokūbas ant balto žirgo ir vedė krikščionis į mūšį prieš musulmonus. Ispanijos apaštalas Santiago Peregrino tapo Santiago Matamoros (maurų žudytojas). Jokūbas tapo kovos prieš musulmonus ir apskritai krikščioniškos kovos simboliu. Šis karingasis Jokūbo įvaizdis netgi įsitvirtino labiau nei pamaldaus apaštalo įvaizdis. Šimtmečiais šūkis Santiago buvo Ispanijos karių ir konkistadorų kovos šūkis.

Santiago Matamoros. XVII a. Naujojo Orleano meno muziejus 

Be to, Jokūbo kapas tapo ir kryžiaus karų idelogine atrama. Jokūbas yra siejamas ir su frankų imperijos karaliumi Karoliu Didžiuoju. Pasak legendos, Karolis didysis susapnavo, jog reikia eiti prie Jokūbo kapo. Rolando giesmė pasakoja apie jo kryžiaus žygį prieš maurus ir pralaimėjimą jiems mūšyje prie Roncesvalles, kuris vyko 778 m.  

3.7. Santiago de Compostela - viduramžių piligrimystės centras 

1189 m. Popiežius Aleksandras III Santiago de Compostela paskelbė šventu miestu greta Romos ir Jeruzalės. Viduramžiais visi keliai vedė į Santiago de Compostela. Pagal popiežiaus ediktą piligrimams, kurie atvyksta į Santiago šventaisiais metais (kada šv. Jokūbo diena, liepos 25-oji, yra sekmadienis) visiškai užskaitoma skaistykla, atvykus kitais metais užskaitoma pusė skaistyklos. Kaip piligrimystės centras Santiago buvo svabiausias iš trijų šventų miestų. Piligrimystė į Romą buvo ne tik dvasinė kelionė bet ir politinis manifestas dėl tuo metu vykusių nesutarimų tarp popiežiaus ir imperatoriaus. Kelionė į Jeruzalę buvo pavojinga, nes ją valdė musulmonai (išskyrus kryžiaus karų epizodą). Pats žodis piligrimystė tapo ėjimo į Santiago sinonimu. Dantė Vita Nuova rašė, kad tie, kurie keliauja į šventą žemę vadinami alyvos šakelės nešėjais, kurie keliauja į Romą - einančiais į Romą, o piligrimų vardas priklauso tik tiems, kurie eina į Santiago. 

4. PILIGRIMYSTĖS RAIDA
4.1. Viduramžiai - piligrimystės pikas

Piligrimystės pikas buvo XI-XII a., kada, kaip teigiama, Jokūbo kapą kasmet aplankydavo apie pusė milijono piligrimų. Daugelis viduramžių žymių asmenų keliavo į Santiago de Compostela. Kai kam Camino būdavo skiriama kaip bausmė už nuodėmes ar nusikaltimus, kiti keliaudavo Jokūbo prašyti sveikatos ir malonių sau ir kitiems, gelbėti nuo maro nuo sausros ir pan. Turtingieji skirdavo kitiems žmonėms pinigų, kad už juos atliktų tą kelionę. Piligrimų srautas atnešė klestėjimą  prie Camino įsikūrusioms gyvenvietėms - buvo statomos bažnyčios, vienuolynai, prieglaudos, ligoninės, tiltai ir pan. Piligrimams apsaugoti ir su musulmonais kariauti XII a. pabaigoje buvo įkurtas Santiago ordinas. Viduramžiais pradėti rašyti ir pirmieji kelionių gidai piligrimams. Vienas žymiausių to laikotarpio gidų yra XII a. parašytas Liber Sancti Jacobi (Codex Calixtinus), kurio autoriumi laikomas prancūzas Aymery Picaud.

4.2. Piligrimystė kaip nuotykis vėlyvaisiais viduramžiais
Vėlyvaisiais viduramžiais pasikeitė piligrimystės motyvacija ir priežastys. Atsirado naujo tipo piligrimai. Riteriams, jei jų dar buvo likę, piligrimystė buvo nuotykis ir laisvalaikio praleidimo būdas. Aristokratai ir pirkliai keliavo ieškodami naujų verslo galimybių ir partnerių. Camino pasirodė ir surogatiniai piligrimai-elgetos, už kurių piligrimystę mokėdavo turtingieji. Be to į Santiago buvo siunčiami ir įvairius nesunkius nusikaltinimus ar nusižengimus padarę asmenys. Dėl pastarųjų dviejų kategorijų piligrimų piligrimystės prestižas smarkiai smuko. Netgi teigiama, kad stipri žalio medžio lazda, kuri ir dabar yra piligrimo atributas, tapo reikalinga ne dėl to, kad ji padėdavo išlaikyti pusiausvyrą ir palengvindavo ėjimą, o dėl to, kad būtų galima apsiginti nuo kitų piligrimų.

4.3. Piligrimystės nuosmukis po rekonkistos
Po rekonkistos (1492 m.) piligrimystė nebeteko savo raison d'etre. Piligrimystei labai pakenkė ir fanatiška ispanų inkvizicija. Prasidėjus renesansui ir reformacijai, susidomėjimas Santiago kelione atslūgo. Ypač didelį smūgį piligrimystei sudavė reformacija.  Prancūzijoje prasidėjo religiniai karai tarp katalikų ir protestantų. Prancūzijos pietūs tapo protestantiškais. Į piligrimus pradėta žiūrti įtariai, pati piligrimystė imta sieti su nusikaltėliais ir elgetomis. Nuo XVIII a. švietimo epochoje kelias net pradėtas užmiršti. Prancūzų revoliucija ir Napoleono karai padarė galą piligrimystei kaip europiniam reiškiniui. Piligrimais būdavo tik Ispanijos ir Portugalijos gyventojai. 

4.4. Šv. Jokūbo palaikų antrasis atradimas XIX a. 

1879 m. šventojo palaikai buvo vėl iš naujo atrasti tikrąja to žodžio prasme, mat jie buvo dingę per suirutes 1518 m. 1884 m. Popiežiaus bulė patvirtino palaikų autentiškumą. 1885 m. buvo šventieji šv. Jokūbo metai, ir piligrimai iš visos Europos pajudėjo Santiago de Compostela link. 1937 m. apaštalas Jokūbas vėl buvo pasklebtas Ispanijos šventuoju ir globėju. 

4.5. Camino de Santiago šiais laikais

Antroje XX a. pusėje Camino atgimsta. Vietinių entuziastų dėka, remiant katalikų bažnyčiai, Ispanijos valstybei bei vietos valdžiai Camino de Santiago buvo atrastas iš naujo. Kolosalų darbą 7 deš. atliko O Cebreiro parapijos klebonas Don Elias Valina, kuris remdamasis minėtu Liber Sancti Iacobi gidu rekonstravo visą Camino frances maršrutą. Europos Taryba 1987 m. išleido vadinamą Santiago deklaraciją, kuria pakvietė Europos valstybes atgaivinti piligrimų maršrutą, kuris yra Europos bendro paveldo dalis.  1993 m. UNESCO įtraukė Camino į pasaulio paveldo sąrašą. Prie Camino išpopuliarėjimo prisidėjo ir Popiežiaus vizitas į Santiagą 1992 m. Per paskutinius 15 metų imta intensyviai kurti viduramžius primenanti infrastruktūra, su piligrimų nakvynės namais, brolijomis ir pan. Visas maršrutas paženklintas taip, kad praktiškai piligrimui nebereikia vadovautis žemėlapiu ir aprašymais. 

4.6. Piligrimų skaičiaus didėjimas paskutiniais metais
Panagrinėjus paskutinių 20 metų piligrimystės statistiką, matyti aiški piligrimų skaičiaus augimo tendencija.  per Piligrimystei būdingas periodiškumas - piligrimų padaugėja šventaisiais metais. Pavyzdžiui 1999 m. Santiago de Compostela pasiekė 150 tūkstančių piligrimų (sekančiais metais - 55 tūkstančiai). 2005-aisiais, eiliniais metais, piligrimų skaičius siekė 94 tūkstančius, tačiau šventaisiais 2004-aisiais - 180 tūkstančių. 
     
5. KELIONĖS PRADŽIA IR JOS PLANAVIMAS

Kelionė prasideda nuo minties. Toliau jums reikia noro. Kiti dalykai - laikas, sveikata, pinigai yra antraeiliai. Jei turite noro, visa kita yra tik detalės. Aptarkime viską iš eilės. 

5.1. Kodėl žmonės keliauja Camino?

5.1.1. Camino - tikėjimo kelias


Noras arba jūsų motyvacija - individualus dalykas. Žmones dėl labai skirtingų priežasčių keliauja Camino. Visų pirma tai krikščionybės ir tikėjimo kelias. Šiais laikais, deja, krikščioniško tikėjimo patyrimas nėra pagrindinis piligrimystės tikslas arba, tiksliau pasakius, egzistuoja kiekvieno individualiai suvoktas tikėjimas, bet ne bendras krikščioniškas Camino suvokimas. Camino tampa vienu iš vartotojiškai visuomenei siūlomų dvasinių produktų, kurį kiekvienas gali pritaikyti savo pasaulio viszijai. Pavyzdžiui, Camino teko sutikti keletą piligrimų, kurie ryžosi piligrimystei perskaitę Paulo Coelho knygą "Piligrimas". Priminsiu, kad tai pirmas šio autoriaus romanas išgarsinęs jį visame pasaulyje. Teko ir man skaityti tą knygą, tiesa, jau po Camino ir anglų kalba. 2007 m. pavasarį teko matyti šią knygą išverstą į lietuvių kalbą. Ji net buvo "Vagos" knygynų viena perkamiausių knygų. Nenustebčiau, jei ir jūs į šį puslapį patekote per Coelho. Perskaičiau gal pusę tos knygos.  Kažko man ten trūksta, o gal, tiksliau pasakius, kažko ten yra per daug - būtent banalios kažkur girdėtos išminties, pagražintos mistika. Tiesa, minčių ten yra gerų, jos čia labai tiktų... 

5.1.2. Camino - dvasinio patyrimo kelias


Nepaisant to, negalima nuneigti dvasinio Camino aspekto. Sutikau daug visokių pilgrimų, tačiau nemačiau nė vieno, nors tarp jų buvo ir nekrikščionių, kuris būtų nepaliestas dvasinio kelio aspekto. Tai neišvengiama - 800 kilometrų kelionės, kuri iš tikrųjų simbolizuoja mūsų gyvenimo kelionę - su savo našta, džiaugsmais, nepritekliais, lūkesčiais - verčia mus daug ką permąstyti. Tačiau nesureikšminkime šito. Camino nė vieno neišgydė prieš jo valią. Jei jūs pasiryžote atlikti šitą kelionę, vadinasi, esate pasiruošęs eiti tobulėjimo keliu. Teko sutikti piligrimų, kurie Camino sprendžia asmenines problemas (skyrybos, artimųjų mirtis, prasmės ieškojimas ir pan.). Ką gi, tai jų pasirinkimas. Esu tikras, kad daug kam tikrai pavyksta bent jau susitaikyti su savimi.

5.1.3. Kiti Camino aspektai


Praėję visą kelią jūs pamatysite įvairią Ispanijos šiaurės gamtą, pabuvosite šimtame Isapnijos miestų ir miestelių, susipažinsite su krašto istorija, architektūra, pažinsite jo žmones, sutiksite begalę žmonių iš viso pasaulio. 

Camino - tai puikiausia nemokama kalbų mokykla (neskaitant kelionės išlaidų) ir ypač gera ispanų kalbos mokykla. 

Camino - puikus fizinės ištvermės išbandymo kelias. Ten ir svorio galima kažkiek numesti, jei jo yra kiek per daug. Galiausiai, Camino tai nuotykis. Visi žmonės yra laukiami Camino ir visus jis nuveda ten, kur reikia. 

5.2. Kiek skirti laiko kelionei?

Per dieną žmogus gali nueiti apie 20-25 km. Taigi nueiti 765 km (toks yra tikslus Camino ilgis nuo St-Jean-Pied-de-Port iki Santiago) reikės mėnesio. Laiko kelionei reikėtų paskaičiuoti kiek daugiau, kad vidurkis išeitų apie 25 km per dieną. Bus dienų, kai galbūt norėsis pasilikti kokiame miestelyje, kitą dieną gal paeiti negalėsite arba nueisite labai mažai, be to, Santiago mieste reikėtų pabūti bent porą dienų, juk jūs po tokios kelionės to nusipelnėte. Negerai, kai reikia skubėti, nes jau yra nupirktas atgalinis bilietas. Geriau atsiduoti Camino. Kai kas Camino keliauja dalimis - vienais metais nueina kažkokį atstumą, o kitais metais toliau tęsia nuo tos pačios vietos. Žodžiu, gali užtekti ir poros savaičių. Galima keliauti pėsčiomis ir iš Lietuvos. Tam reikėtų apie pusės metų. Čia aš kalbu visai rimtai. Pačiam teko sutikti daug piligrimų, kurie kelionę pradeda, ten, kur jie gyvena, t. y. Čekijoje, Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje (kaip kad būdavo prieš tūkstantį metų, kai Ryanairas dar neskraidė). Tokie piligrimai kelionę pradeda pavasarį, kad Santiago pasiekia rudenį.   

5.3. Ar užteks fizinių jėgų?

Kelionę St-Jean-Pied-de-Port pradėjau su diabetu sergančiu žmogumi. Jam reikėjo papildomai neštis 3 kg  medikamentų. Po mėnesio mes susitikom Santiago. Šiemet pavasarį jis vėl ėjo Camino. Teko skaityti apie piligrimus su ramentais. Tą sakydamas aš neskatinu neįgaliųjų išsiruošti į Camino. Tuo aš noriu pasakyti, kad jei tokie žmonės sugeba įveikti tokį kelią, tą galėtų padaryti ir sveikesni. Visa kita yra mitai. Kiekvienas normalus žmogus turėtų įveikti apie 20-25 km per dieną su kuprine be jokio specialaus fizinio pasiruošimo. Formą įgausite eidami. Gal kiek sunkiau bus kelionės pradžioje. Nuovargis ir krūvis po kelių dienų nebesikaupia, t. y. jūs atsikeliate ryte ir kelionę pradedate taip tarsi nebūtų nueitų kelių šimtų kilometrų. Kitaip sakant, kuo daugiau esi nuėjęs, tuo lengviau darosi.  Kita vertus, savo jėgų pervertinti nereikėtų. Jeigu mažai vaikštote ir mažai sportuojate bei turite antsvorio, iš karto toks krūvis galėtų būti ir per didelis.   

5.4. Kiek reikės pinigų?
Nakvynė piligrimų namuose (albergue) kainuoja apie 5-8 eurus, o Galicijoje piligrimų namai veikia aukų principu, taigi lietuviškai galvojant - nemokamai. Pietūs restorane - dienos meniu (meniu del dia arba meniu del peregrino) kainuoja apie 8 eurus. Jums dar reikės kažką ryte pavalgyti bei vakare, taigi dar pridedam apie 5-8 eurus. Kai kur galima sutaupyti, bet kai kur taupyti nepatariu. Pvz. vasarą galima nenakvoti piligrimų namuose, bet tada turėsite neštis savo palapinę ar kažką panašaus, o tai reiškia bent kokiais 3 kg sunkesnį krovinį. Ir taip jūsų kuprinė bus sunki. Tie 3 kg gali jums būti virš kartelės ir tada kelionė gali apkarsti. Galima nevalgyti pietų, bet tokioje kelionėje rekomenduotina kartą dienoje pavalgyti šilto gero maisto. Galite neštis mažą dujinę viryklę, bet vėl tai darote nugaros ir kojų sąskaita. Taigi susumuojam - dienai jums reikia mažiausiai 15 eurų, neskaitant kelionės iki išvykimo punkto ir grįžimo iš Santiago išlaidų. 

Žinoma, teoriškai piligrimu  galima būti ir su nedideliu kiekiu pinigų. Taip galėjo būti viduramžiais, kai rūpintis piligrimais buvo kiekvieno miestelio pareiga. Šiandien visame Camino yra vos keletas piligrimų namų, kur piligrimams duodamas nemokamas maistas (nemokamas sąlyginai, nes piligrimus maitina vakarykščių piligrimų aukos). Tačiau jei jūs esate tikintis, galite bandyti ieškotis paramos Camino miestelių bažnyčiose. To pats neišbandžiau, bet manau, kad doram krikščioniui kitas doras krikščionis turėtų padėti. Be to, savitarpio pagalba veikia ir tarp piligrimų. Nebūtai tai reiškia, kad jums kažkas pradės mokėti už visus pietus, tai reiškia, kad galbūt jūs už kažką sumokėsite.. 

5.5. Kada keliauti?


Pasirenkant kelionės laiką svarbu atsižvelgti į piligrimų nakvynės namų veikimo laiką. Kai kurie albergue yra uždaryti ne sezono metu ( lapkričio-balandžio mėnesiais). Tai reiškia, kad kai kuriuose miesteliuose keliaujant ne sezono metu gali prireikti apsistoti viešbučiuose arba pensionatuose, o tai kainuos šiek tiek daugiau. Galima ir situacija, kai tam tikruose miesteliuose tiesiog nebus kur apsistoti ir atstumas tarp nakvynės vietų bus jums per didelis. 

Kitas svarbus dalykas renkantis kelionės laiką yra piligrimų skaičius Camino. Daugiausia piligrimų keliauja vasaros mėnesiais ir ypač rugpjūtį, kai Ispanijoje prasideda  atostogos, ir Camino dūsta nuo piligrimų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais keliauja apie pusė visų metų piligrimų, t. y. apie 50 tūkstančių. Camino gali atrodyti taip:



Aišku, visi jie yra išsibarstę per 700 km., be to, ne visi keliauja Camino frances. Kalbant apie piligrimų skaičių reikia turėti omenyje, kad liudijimą apie piligrimystę (compostela) Santiago mieste duoda įveikus bent 100 paskutinių kilometrų. Nenustabu, kad paskutinis šimtas kilometrų yra labai apkrautas. Ypač rugpjūčio mėnesį teoriškai galima situacija, kad gali būti sunku patekti į albergue atvykus vakare. Bent man taip nebuvo ir neteko girdėti, kad kas nors būtų paliktas lauke. Tai dažniausiai reiškia, kad tame albergue vietų nėra, tačiau yra už kokių 5 km. Nuėjus 30 km tie 5 nėra labai lengvi ir malonūs.

Svarbiausias dalykas yra oras. Remdamasis kitų patirtimi pasakysiu, kad tuo atžvilgiu maloniausias yra gegužės mėnuo. Oras tada yra ne per karštas, viskas aplink žydi, daug žalumos. Liepą ir rugpjūtį yra karšta. Temperatūra antroje dienos pusėje siekia virš 30 laipsnių ir ėjimas darosi gana varginantis. Tačiau nereikia pamiršti, kad Camino dviejose vietose reikės kopti į 1,5 km aukščio kalnus, kur gali smarkiai palyti ar net kruša iškristi. Artėjant prie Santiago Galicijoje oras ir vasarą gali būti lietingas. 

5.6. Ką pasiimti į kelionę?

Kažkokių ypatingų patarimų ypač daug keliavusiems žmonėms nepasakysiu - galioja panašios taisyklės kaip ir kituose panašaus pobūdžio žygiuose. Svarbiausia, pasiimti reikėtų visko kaip galima mažiau. Lengva pasakyti. Net ir 10 kg tokioje kelionėje yra daug. Idealiausias variantas, kad kuprinės svoris sudarytų apie 10 proc. kūno masės. Prieš kelionę reikėtų kuprinę pasverti ir jei ji per sunki dar kartą apgalvoti, ar reikia to ar kito daikto. Paradoksas, tačiau atskirai paėmus sunkių daiktų lyg ir nėra, tačiau visi jie kartu sveria daug. Be to kuprinę prieš kelionę reikėtų išbandyti.  Toliau pateikiami privalomas ir neprivalomas sąrašai yra labai sąlyginiai.

5.6.1. Privalomas sąrašas

Batai. Užteks vienos poros, bet gerų batų. Aišku, batus būtina gerai pravaikščioti prieš tai. Jie turėtų būti tinkami eiti ir asfaltu ir žvyrkeliu. Tiesą sakant aš su savo batais rizikavau: jie nebuvo tikri žygio batai (hiking shoes), jie labiau panašūs į baleto šokėjo batus. Kiti piligrimai stebėdavosi, kad aš su tokiais batais neturiu jokių problemų su kojomis. Kita vertus, tie tikrieji žygio batai su aulais, atseit kad laikytų koją stabiliai, daug kam nutrindavo kojas. Be to žygio batai yra gana sunkūs. 

Sandalai. Po žygio norėsis apsimauti kažką lengvesnio. Kojas laikyti visą dieną žygio batuose būtų nusikaltimas.

Miegmaišis. Turėtų būti kaip galima lengvesnis. Net jei keliautumėt šaltesniu metų laikų turėtų užtekti plono miegmaišio, nes beveik visuose albergue rasite antklodes. Visai neblogas variantas yra kokia plona nešilta antklodė  prie kūno. Albergue yra vilnonių antklodžių, jas ant kūno dėti nėra nei labai higieniška nei labai malonu. Mano miegmaišis buvo per šiltas, nors ir jis priklausė lengvųjų kategorijai. Teko jį siųsti paštu į Švediją Matildai. Po ilgų ieškojimų Burgos supermarlete įsigijau lovos užtiesalą, kuris mane išgelbėjo. Taip sutaupiau gal kokius 1,3 kg. Tiesa, per klaidą dar nusipirkau paklodę, tačiau ji pasirodė besanti skirta užmauti ant čiužinio ir aš jos panaudoti kaip antklodės negalėjau, bet aš ją naudojau pagal paskirtį ir kai kuriuose albergue ji tikrai pravertė. 

Rūbai. Šiltuoju metų laiku turėtų užtekti dviejų marškinių trumpomis rankovėmis, vienų marškinių ilgomis rankovėmis, vienerių šortų, ilgų kelnių ir megztinio. Ilgi marškiniai reikalingi apsisaugoti nuo saulės žygiuojant. Gerai, jei kelnės galėtų atsitraukti su užtrauktuku ir pavirsti į šortus. Pavyzdžiui ryte kai dar šalta galima apsimauti ilgas, paskui jas paversti į trumpas, o kai saulė stipriai kaitina galima vėl prisidurti galus. Renkantis rūbus reikėtų turėti omenyje, kad su vienais reikės žygiuoti, o kitais persirengti po žygio dienos. Bet kokiu metų laiku megztinis yra reikalingas, nes gali pasitaikyti blogesnis oras arba gali būti šaltoka rytais ar vakare. Megztinis turėtų būti šiltas, bet nesunkus. 

Apsauga nuo lietaus. Reikėtų kokios nors plonos striukės nuo lietaus.  Bent jau Galicijoje, kur dažnai lyja, daug kur galima nusipirkti polietileninių vienkartinių (kuriuos galima naudoti daug kartų) striukių nuo lietaus, tačiau geriau turėti kažką savo patikimesnio. Kokiu metų laiku bekeliautumėt, lietaus per mėnesį laiko išvengti greičiausiai nepavyks.

Kremas nuos saulės. Odą nuo saulės reikės saugoti arba kremu arba rūbais. Tačiau rūbai gali nelabai apsaugoti, kai kurių vietų, pvz., kaklo, veido.

Kepurė. Patartina plačiabrylė skrybėlė, kad labiau saugotų nuo saulės. 
 
Nedidelis rankšluostis su kokiu nors padrąsinančiu užrašu.

Peilis.

Maža vaistinėlė, kurioje būtų esminiai dalykai - pleistras, bintas, keletas pagrindinių vaistų. 

Asmens dokumentai ir sveikatos draudimo dokumentas užsienyje (E-111 forma). 

Kelionės gidas. Lietuvoje nerasite ir lietuviškai nerasite. Geriausia užsisakyti užsienio kalba prieš kelionę. Kelionės gido jums reikės, kad žinotumėt, kur einat, ką matysit, koks laukia maršrutas ir pan. Gidas reikalingas, kad geriau žinotumėt Camino istorinį, kultūrinį ir religinį kontekstą. Jei jus tos informacijos nežinosite, prarasite dalį Camino teikiamos malonės. Didelės prasmės nėra pirkti gidą, kuriame detaliai aprašomas maršrutas, t. y. prie kokio kampo sukti į dešinę ar į kairę ir pan. Tokie aprašymai yra beverčiai, nes Camino yra gerai pažymėtas. 

Pinigai, apie kuriuos mes jau kalbėjome.

5.6.2. Neprivalomas sąrašas


Ispanų kalbos žodynėlis. Ispanai kalbantys neispaniškai dar yra retas reiškinys visame Camino, išskyrus Santiago de Compostela miestą. Camino galėsite kažkiek pramokti ispanų, todėl siūlau nepraleisti tokios progos.

Prožektorius. Kartais praverčia rytais susipakuojant daiktus, kai kiti dar miega arba  žygiuojant ryte, kai dar tamsu pasišviesti kelią.  Kai kurie vakarų piligrimai turi tokius šachtininkų prožektorius, tvirtinamus ant galvos ir tada gali greitai kuistis savo daiktuose abiem rankom. Kažin ar reikia tokių mandrybių. Iš vakaro galima susiruošti daiktus, o ryte išsinešti viską į koridorių  ir ten įsijungus šviesą tvarkytis. 

Piligrimo lazda. Yra tokių specialių piligrimų lazdų, kurias galima įsigyti bet kur Camino. Jos kainuoja apie 5 eurus. Jei pavyks ją parsivežti namo, bus puikus prisiminimas. Bet kažin ar pavyks. Lazda yra toks dalykas, kurį gali greitai palikti kur nors. Viską turi ant kupros, o ta lazda dar atskirai turi rūpintis. Todėl geros lazdos pirkti aš nepatarčiau. Kelionėje rasite kokią lazdą, kuris tarnaus taip pat kaip ir ta tikroji ir kurią prarasti nebus gaila. Lazda labiau reikalinga kaip įvaizdžio atributas. Yra vienas neginčijamas argumentas už: keliaujant ypač Navarra galima sutikti daug palaidų šunų. Dauguma jų matyt yra pavargę  nuo piligrimų ir loja ant jų tik iš pareigos, bet lazda visgi suteikia piligrimui daugiau autoriteto šunų akyse.

Jokūbo kriauklė. Ji yra piligrimų ženklas. Visi supras, kad jūs piligrimas. Jų galite įsigyti daug kur Camino.  

Gertuvė. Vandens reikės gerti daug ir dažnai. Sutaupytumėt kažkiek energijos, jei gertuvė būtų visada po ranka, kur nors prie diržo. Galima išsiversti ir be gertuvės, naudojant paprastą plastikinį butelį, jį kas kažkiek laiko keičiant.

Akiniai nuo saulės. Praverčia ypač Kastilijoje, kur stipriai šviečia saulė. 

Ūkiškas muilas. Kelionėje reikės kiekvieną dieną skalbti rūbus. Ūkiškas muilas yra gana gera priemonė svorio, supakavimo ir efektyvumo prasme.

Baseino šlepetės. Jos sveria labai nedaug, tačiau labai praverčia albergue dušuose. Basomis kojomis vaikščioti nėra nei labai higieniška nei saugu.

Ausų kaištukai. Naktį kai kas mėgsta garsiai paknarkti. Kai patalpoje yra koks penkiadešimt piligrimų, bent vienas iš jų (būtų gerai, kad tik vienas) bus sunkiasvoris knarkikas. Be to, vasarą Ispanijoje naktį gali vykti įvairūs festivaliai, koncertai. Nereikia ir jų, gali ir vaikai iki pirmos nakties futbolą po langais žaisti. Ausų kaištukai, padaryti iš tokios medžiagos, kurią galima suvynioti ir kuri išsiplečiau ausyje, iš dalies išsprendžia tą problemą. Sakau iš dalies, nes patys kaištukai yra nemaža problema: nors išorės triukšmo beveik negirdi, jausmas yra toks tarsi būtum po vandeniu. Tai gali dar labiau blaškyti nei išorės triukšmas. Bent man tas išradimas nepasiteisino. Ausų kaištukus galima nuspirkti vaistinėje.

Į tą sąrašą būtų galima dar daug ką įrašyti. Neminiu visokių asmens higienos dalykų. 
Camino neina per dykumą, jame rasite vaistinių ir parduotuvių, kur galima visko nusipirkti. Kai bandai viską numatyti, atrodo, reikia ir to ir ano, tačiau, kai to daikto neturi, sprendimą vis tiek galima rasti. Pvz., kai kur giduose patariama turėti virvelę rūbam džiauti. Išdžius tie rūbai ir be arba ant svetimos virvelės. Piligrimai albergue palieka daug visokių daiktų. Todėl geriau pasižvalgę rasite tai, ko reikia. 

Dar vienas patarimas - camino geriau nieko nepirkti, ko tikrai nereikės pačioje kelionėje. Visus suvenyrus, CD, knygas ir pan. galima rasti paskutinėje Camino stotelėje Santiago de Compostela. Viską juk reikia nešti ant savo pečių šimtus kilometrų.       

5.6.3. Ko nereikia


Daugelyje albergue yra virtuvė, todėl daug kas, kas susiję su valgio gaminimu yra nereikalinga: puodelis, lėkštė ar juo labiau virimo įranga. 

Nelabai suprantu, kam reikalingas kilimėlis. Gal koks 80 proc. piligrimų juos turi, bet kur panaudoja, neįsivaizduoju (nebent kur nors po medžiu dieną miegoti). Albergue miegojimui yra skirtos lovos (gal tik keliose vietose reikia gulėti ant žemės patiestų čiužinių. Lyg vienas pagrindinių argumentų yra tai, jog jei neliktų lovų albergue būtų galima kur nors ant grindų įsitaisyti ant kilimėlio. Laiku atėjus į albergue, vietų visada užteks. O jei neužtektų, kilimėlį kas nors paskolins. Šiaip kilimėlis daug nesveria, bet yra didelis griozdas.

5.7. Pėsčiomis ar dviračiu?

Yra ir trečias variantas - raitam, bet mums geriau apie tai nekalbėti. Arkliai savo Camino baigė. Tikras piligrimas yra pėsčias piligrimas. Važiuotas piligrimas yra dviratininkas. Tarp dviejų kategorijų piligrimų tvyro šiokia tokia įtampa. Visų pirma kontaktas tarp jų yra sunkiai įmanomas - vieną kartą susitikę pėsčiasis ir dviratininkas daugiau nebepasimato, nes jų tempai labai skirtingi. Be to, ir susitikus nėra jiems tarpusavyje apie ką kalbėtis - labai jau skiriasi abiejų patirtis, kelionės specifika, planai ir problemos (vieni kalba apie užpakalį ir padangas, kiti apie kojas ir nugarą). Pėstieji dviratininkų turi saugotis, o dviratininkai saugoti pėsčiuosius, tai irgi prisideda prie įtampos didinimo. 

Camino su dviračiu nėra lengvas dalykas. Vietomis Camino yra visiškai nepravažiuojamas ir dviratį reikia nešti į kalną ar į pakalnę. Reikia labai gerai žinoti dienos maršrutą prieš apsisprendžiant, ar verta važiuoti tikruoju Camino. Tikriausiai apie 90 proc. Camino sudaro takelis ir žvyrkelis. Tiesą sakant, man nelabai suprantamas dviratininkų noras važiuoti (tiksliau nešti dviratį) tikruoju Camino, kai greta yra plentas. Šv. Jokūbas, manau, irgi yra tos nuomonės. Nors kai pagalvoji, kaip nuoširdžiai kratosi tie žmonės tuos 800 km, pradedi juos gerbti ir manyti, kad gal jie dar didesni piligrimai nei pėstieji.   

Pėstiems piligrimams albergue teikiama pirmenybė gauti nakvynę.

Lietuviškai apie įspūdžius Camino de Santiago dviračiu galite pasiskaityti čia.

5.8. Kaip patekti į pradžios punktą?

Jei Camino pradėtumėt St-Jean-Pied-de-Port, patarčiau kaip nors pasiekti Prancūziją ar Belgiją ir keliauti traukiniu iki Bayone. Nuo Bayonne iki St-Jean visai netoli. Galima skristi su Ryanair iš Kauno iki Frankfurto Hahno, paskui su autobusu iki Liuksemburgo, su traukiniu iki Paryžiaus ir su TGV (greituoju traukiniu) iki Bayonne. Liuksemburge pernakvoti būtų galima pas mane. Prieš tai su manim reikėtų susisiekti. Nežinau, ar tai būtų pigi kelionė, nes kelionė traukiniais, ypač greitaisiais, Prancūzijoje kainuoja gana daug. 

6. CAMINO PRASIDEDA
6.1. Žygio atstumo planavimas

Iš vakaro reikėtų pagalvoti, kokį atstumą eisite ir kur apsistosite kitą dieną. Iš kažkur reikėtų gauti albergue sąrašą su atstumais tarp albergue. Toks sąrašas turėtų būti jūsų kelionės gide arba jį galima gauti kur nors kitur, pvz., piligrimų namuose ar turizmo informacijos centruose. Aš jį pasiėmiau iš St-Jean-Pied-de-Port piligrimų registracijos centro. Atstumai tarp albergue turėtų lemti jūsų kilometrų skaičių. Šiaip albergue yra kas 5-7 km, tačiau yra ir atkarpų kur atstumas yra 17 km. Tai pavyzdžiui reiškia, kad tą dieną galite eiti arba 20 km arba 37. Priklausomai nuo sprendimo galima pasiruošti sekančiai dienai. Kai kas siūlo prieš pačią piligrimystę suskirstyti visą kelionę į atkarpas. Iš patirties pasakysiu, kad jokių išankstinių planų daugiau nei vienai dienai į priekį laikytis neina. Vieną dienas atsiras jėgų nueiti daugiau, kitą dieną suplanuoto atstumo nenueisit dėl valios stokos ar tam tikrų objektyvių priežasčių. Iš vakaro reikėtų pasiskaityti, kokiu maršrutu eisite, kokias įdomias vietas praeisite kelyje. Kai kurie įdomūs objektai yra ne visai šalia Camino, o už keletos kilometrų nuo jo, todėl tą reikėtų žinoti iš anksto, kad paskui nereikėtų gailėtis. 

6.2 Piligrimo diena
 
Eiti per dieną reikėtų apie šešias septynias valandas. Kadangi šiltuoju metų laiku vidurdienį darosi karšta, maždaug apie 14 val. dienos kelionę reikėtų baigti. Vadinasi, kelionę pradėti reikia kaip galima anksčiau ryte, prašvitus. 

Gerą valandą prieš švintant (5-6 val.) albergue prasideda brazdėjimas. Neišsigąskite, tai jūsų bendrakeleiviai pakuojasi daiktus. Triukšmas didėja, kol už kokio pusvalandžio pasidaro nebeįmanoma miegoti. Galiausia, kas nors nusprendžia, kad visi jau yra pažadinti ir įjungia šviesą. Dabar jau tikrai visi yra pažadinti. 

Išeiti pirmajam nėra visai saugu, nes bus tamsu ir galima nuklysti į šalį. Geriausia eiti kartu su kitais piligrimais, t. y. su srautu. Tada nereikia labai rūpintis, kur eiti, nes "masės" neklysta.  Pusryčiauti galima albergue arba vėliau kur nors pakelėje. Bent aš pusryčiaudavau už kokių poros valandų nuo išėjimo, kada jau tikrai norisi valgyti. Pasilikti albergue dažniausiai negalima. Iš ryto apie 9-10 val. albergue yra uždaromas maždaug iki pietų, kada pradeda rinktis nauji piligrimai. Aišku, jei jūs turite bėdų, galima susitarti ir, esu tikras, bus leista pasilikti ir kitą dieną, tik greičiausiai jus vis tiek išvarys iš albergue nuo ryto iki pietų.   

6.3. Kaip nepaklysti?
Visas camino yra pažymėtas, reikia tik sekti ženklus. Be oficialių Camino ženklų, geltonos spalvos rodyklės yra nupieštos ant plentų, pakelės akmenų, namų sienų, tvorų ir medžių. Ženklus palieka ir patys piligrimai, pvz., sudeda kryžius iš akmenų ant kelio. Prie kiekvieno mažiausio posūkio reikėtų ieškoti Camino rodyklės.

Kilometrai vis mažėja... Įveikus pusę kelio nuotaika labai pakyla. Tikslas atrodo pasiekiamas. Kai pradedi piligrimystę tie 800 km yra sunkiai protu suvokiami. Galiausiai ateina ta diena, kai supranti, jog šiandien tu gali pasiekti Santiago de Compostela. Po mėnesio ėjimo tas jausmas yra nepakartojamas. Gal panašų jausmą išgyvena alpnistai ar sportininkai kai iki medalio lieka keli metrai. 

Santiago de Compostela albergue nėra. Kažkada jis veikė, bet piligrimai tiek jame šėldavo, kad teko jį uždaryti. Monte del Gozo, kuris yra likus penkiems kilometrams iki Santiago yra didžiausias albergue visame Camino, kuriame yra 500 vietų. Visais laikais Monte del Gozo buvo paskutinė stotelė prieš susitikimą su šv. Jokūbu. Čia ramiai galima vakare pasėdėti ir apgalvoti savo Camino. Pasiekus Santiagą viskas keičiasi. Kelionė baigta. Džiugu, bet kartu ir kažkiek liūdna. Baigiasi vienas Camino. Jeigu yra galimybė, siūlyčiau apsistoti Monte del Gozo nakčiai, o kitą rytą įveikti sunkiausius penkis kilometrus. 

8.1. Santiago katedra

8.2. Piligrimystės ritualas

Per šimtmečius susiformavo tam tikri piligrimų ritualai, kurių ir šiandien daugelis piligrimų laikosi. Portico de la Gloria centre stovi kolona vaizduojanti Kristaus genealogiją - Išajo medis. Pirmiausia reikia paliesti to kolonos vidurį ir padėkoti už saugų atvykimą į Santiago. kad suvoktumėte, kiek piligrimų prieš jus jau čia dėjo ranką, atkreipkite dėmesį, jog akmeninėje kolonoje yra rankų įspaudai. Netoliese yra kuklus Maestro Mateo biustas. Sakoma, jog tris kartus su galva palietus Mateo skulptūros galvą, galima gauti iš didžio architekto kažkiek išminties. Bažnyčioje reikia eiti altoriaus link, kur yra šv. Jokūbo auksu dengta statula. Laipteliai veda už Šv. Jokūbo nugaros. Paprastai piligrimų yra daug ir reikia truputį palaukti, kol ateina pasimatymo su šv. Jokūbu momentas. Piligrimai priėję prie šv. Jokūbo, apkabina jį iš nugaros. Anksčiau piligrimai matuodavosi auksinę šv. Jokūbo karūną ir uždėdavo statulai savąją piligrimo kepurę. Deja, auksinė karūna dingo, kartu ir dalis šio gražaus ritualo. Na, bet savo kepurę jūs galite jam uždėti. Toliau leidžiamės į katedros kriptą, kur skrynioje yra sudėti šv. Jokūbo palaikai. Tiesa, palaikai buvo nekartą pradingę, saugant juos nuo įvairių nepageidautinų asmenų, tačiau vėl atradus kur nors katedros požemiuose kaulus, autoritetingu popiežiaus sprendimu jie būdavo pripažinti autentiškais. Tiesą sakant mums tai nėra svarbu, juk tiesa yra tai, kuo mes tikime. Piligrimų ritualų yra ir kitų - pvz., lazdos, rūbų palikimas Santiago mieste. 

8.3. Mišios Santiago katedroje
Kiekvieną dieną vidurdienį katedroje vyksta mišios. Sunku pasakyti, ar kiekvieną dieną jos yra tokios, bet tądien, kai aš ten buvau jos buvo nepakartojamos. Katedroje buvo daug piligrimų ir visi jie labai džiaugėsi. Tas džiaugsmas buvo pripildęs visą katedrą. Kunigas buvo toks įsijautęs, kad galėjai pagalvoti, kad ir jis vakar po ilgos piligrimystės atvyko į Santiago. Pasimokykite, jei nemokate giedoti giesmę "Magnificat". Kelionėje tą galėsite padaryti Gronion ir Hontanias piligrimų namuose. Pastaruosiuose gal dar tebedirba Juan, kuris labai nuoširdžiai padeda piligrimams. 

Mišių metu yra paminima, kiek piligrimų pasiekė Santiagą dieną prieš tai. Piligrimai yra vardijami pagal tautybes. Jei norite išgirsti "Lituania", pirma reikia nueiti į Oficina del Peregrino, kuri yra Platerias aikštėje iš katedros pietinės pusės. Kitą dieną per mišias bus paminėta, kad piligrimystę atliko lietuvis. Ypatingos garbės gal tame nėra, todėl galite iš karto eiti į mišias, o kitą dieną jūsų tautybė bus paminėta kitiems piligrimams. Oficina del Peregrino reikia pateikti credenciales (piligrimo pasą), užpildyti mažą anketą ir jūs gausite piligrimystę patvirtinantį dokumentą - compostela. Pildant anketą reikia nurodyti piligrimystės motyvus. Jei jūs nurodysite ne religinius ar dvasinius motyvus, pvz., sportinius, tradicinės compostelos negausite - vietoj to jums išduos kitokį dokumentą. Visai netoli galėsite įsilaminuoti savo compostela.

Įspūdingiausias mišių momentas yra piligrimų pasmilkymas su milžinišku smilkytuvu (botafumeiro). Teigiama, kad Santiago katedros smilkytuvas yra didžiausias katalikų pasaulyje. Dabartinis smilkytuvas yra padarytas 1851 m. po to, kai ankstesnįjį pavogė Napoleono kareiviai. Aštuoni vyrai pasinaudodami sudėtingu virvių mechanizmu įsiūbuoja smilkytuvą, kuris pradeda judėti skersai per visą katedrą virš piligrimų galvų. To momento laukia ne tik piligrimai, bet ir daug užsienio turistų. Šiaip ar taip ši smilkytuvo kelionė per visą katedrą yra miesto atrakcija. Įdomumo dėlei galima pasakyti, jog viduramžiais toks smilkytuvas esą buvo reikalingas dar ir dėl to, kad reikėjo kažkaip apsisaugoti nuo katedroje tvyrančio piligrimų prakaito kvapo.

8.4. Nakvynė Santiago
Kaip sakiau Santiago de Compostela piligrimų namų nėra. Tiesa, yra variantų, bet jie nėra labai priimtini, nes įsikūrę už miesto (pvz., tas pats Monte del Gozo). Netoli katedros, ant piligrimų kelio visada sutiksite stoviniuojančius asmenis, kurie jums maloniai pasiūlys kambarį. Aš siūlau maloniai sutikti. Naktis kainuos apie 20 eurų. Renkantis kambarį reikia turėti omenyje, kad Santiago sezono metu yra nesibaigiančių švenčių miestas. Taigi naktį galite neturėti ramybės, jei jūs jos ieškote. 

8.5. Kelionė į Finisterre
Tikslas jau kaip ir pasiektas. Būtų galima jau ir keliauti namo, bet negi jūs nenorite dar nueiti apie šimtą kilometrų iki žemės krašto - Finisterre. Po visų ritualų, švenčių ir tikslo pasiekti Santiago, tik labai nedidelė dalis piligrimų ryžtasi tai kelionei. Įveikę dar šią atkarpą galėsite sakyti "aš nuėjau pėsčias nuo Pirėnų kalnų iki Atlanto vandenyno".

Patekti į Finisterre galima ir autobusu. Kelionė užtrunka apie porą valandų ir, deja, yra gana varginanti dėl staigių posūkių, pakilimų ir nusileidimų. Tai daugiau simbolinė kelionė. Užlipę ant kalvos Finisterre galima pamedituoti žiūrint į Atlanto vandenyną, į tą iškyšulį, kuris kažkada žmonėms buvo žemės kraštas. Gal ir tikrą Jokūbo kriauklę surasti vandenyne pavyks. 

Keletas nuotraukų iš šios dalies.



9. NUORODOS 

http://www.xacobeo.es

Galicijos provincijos oficiali svetainė septyniomis kalbomis apie Camino de Santjago. Yra gidas pdf formatu apie Camino Galicijoje. Labai geros nuotraukos. Daugybė nuorodų. Labai gera svetainė.  

http://caminodesantiago.consumer.es/

Ispaniška labai gera svetainė apie visus Camino de Santiago. Ypač aiškus ir patogus naudoti interaktyvus žemėlapis su suskirstytais etapais. Yra visų albergue sąrašas su išsamiu kiekvieno aprašymu (darbo laikas, lovų skaičius, patogumai ir pan.).

http://www.mundicamino.com/

7 kalbų išsami svetainė apie camino. Deja, ten labai keista anglų kalba. Panašu, kad vertė ispanai ir niekam nedavė pataisyti. Yra daug nuorodų į interneto svetaines kitomis kalbomis.

http://www.jakobus-info.de/

Labai gera vokiška svetainė. Yra visų albergue sąrašas su aprašymu.

http://koti.welho.com/alahelm2/Santiago_Guide.pdf

Vieno suomio praktinis gidas angliškai apie camino. Vertas dėmesio.

www.piligrimai.lt

Lietuviška interneto svetainė apie piligrimystę.

http://www.ana.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=49

Saulės Pinkevičienės 2006-09-30 straipsnis "Alytaus naujienose" apie dviejų merginų įspūdžius iš Camino.

http://www.road.lt/keliautojai/am/pasakojimai/214/

Vieno lietuvio pasakojimas apie Camino de Santjago dviračiu.

http://www.ve.lt/?data=2007-06-02&rub=1065924828&id=1180685205
Gana įdomus straipsnis 2007 m. birželio mėn. "Vakarų eksprese" apie vienos merginos įspūdžius iš Camino.

http://www.anglija.lt/straipsniai/infozona_pristato/santjago_kelias_atvede_i_londona.html
Augustinos Jaudegytės 2008-08-14 straipsnis anglija.lt apie vieno lietuvio jokūbo kelią

http://pramogos.atn.lt/straipsnis/1502/800-kilometru-pesciomis-piligrimu-keliu
Lauros Kupriščenkaitės 2008-08-21 straipsnis apie piligrimo N. Kliuko kelionę.

www.jokubokelias.lt 
Justino Špoko sukurta interneto svetainė. Kol kas ten atpažįstu tam tikras vietas iš savo puslapio :) Bet pagal domeno pavadinimą galima spręsti, jog puslapis turėtų būti neblogas. Reikia palaukti.

http://www.ve.lt/?data=2007-06-02&rub=1065924828&id=1180685205
Genovaitės Privedienės 2007-06-02 straipsnis Vakarų eksprese apie Silvos Balkaitienės įspūdžius iš Camino. 

http://pt-pt.facebook.com/pages/IN-VIA-project/230525522012?v=info
Projektas „In Via“ - tai pusės metų trukmės lietuvio Jokūbo V. Tūro piligriminė kelionė 2010 metų sausio 5 d. - liepos 27 d. iš Vilniaus iki Santiago. 

http://invia.blogas.lt/publikacijos
Apie tą pačią Jokūbo V. Tūro piligrimystę. Kol kas nieko ten daug nėra, bet galima pamatyti Lenkijos Olsztyno laikraštyje išspausdintą piligrimo nuotrauką. 

http://jolitazykute.wordpress.com/kelias-i-save/
2009 m. "Ievoje" spausdintas Jolitos Zykutės straipsnis apie Margarintos Gaubytės Camino. Įdomiai parašyta. Rekomenduoju paskaityti.

http://gyvenimas.delfi.lt/archive/article.php?id=18922698&categoryID=403
2008 m. spalio 18 d. Delfi perspausdintas Meilės Jančiorienės straipsnis "Valstiečių laikraštyje". Delfyje rasite gerų komentarų gerą krūvą :) 

Rinkite google "Jokūbo kelias" ir tikrai atrasite dar kai ką įdomaus.

Nuorodų dalis atnaujinta 2010 m. kovo 10 d.  










 

 
Buen Camino 

Jūs greičiausiai rasite tai, ko ieškojote. Rasite ne kur nors kitur, Santiago katedroje ar Camino, bet savyje. Kelionė tik dar kartą patvirtins tai, kuo jūs tikėjote. Todėl geriau tikėti gerais dalykais ir kiekvieną dieną nueiti kažkokį nors nedidelį atstumą.. Buen Camino 

2007 m. sausis